Į turinį

Sintaksė

Sintaksė – mokslo sritis, kuri tyrinėja žodžių junginius ir sakinius.

Iš žodžių ir žodžių junginių sudaromi sakiniai.

Sakinys – vienas iš pagrindinių kalbos vienetų ir pagrindinis sintaksės vienetas. Sakiniais mes reiškiame savo mintis ir jausmus, kreipiamės vienas į kitą su klausimais, patarimais, prašymais, nurodymais.

Sakiniu vadiname žodį arba kelis žodžius, kuriais pranešame, klausiame arba skatiname (įsakymas, patarimas, prašymas). Sakinys skiriamas intonacija ir reiškia atskirą pasisakymą.

Sakinys turi gramatinį centrą, susidarantį iš pagrindinių sakinio dalių (veiksnio ir tarinio) arba iš vienos dalies:

  • Началась весна. (= Prasidėjo pavasaris.)
  • Зеленеет трава. (= Žaliuoja žolė.)
  • Сумерки. (= Sutema.)
  • Вечереет. (= Vakarėja.)

Sakiniai būna vientisiniai ir sudėtiniai. Sudėtiniai sakiniai susidaro iš dviejų ar kelių vientisinių sakinių. Sudėtinis sakinys, kaip ir vientisinis, sudaro jungiamą visumą. Sakiniai, kurie įeina į jo sudėtį, susiję vienas su kitu pagal prasmę, intonaciją ir leksinius požymius.

Pagrindinės sakinio dalys

Pagrindinės sakinio dalys - yra veiksnys ir tarinys.

Veiksnys – tai pagrindinė sakinio dalis, susijusi su tariniu ir atsako į vardininko klausimą кто? (= kas?) arba что? (= kas?) :

  • Установилась хорошая (что?) погода. (= Stojo geras (kas?) oras.)
  • (Кто?) Дети вернулись из школы. (= (Kas?) Vaikai grįžo iš mokyklos.)

Tarinys – tai pagrindinė sakinio dalis, kuri susijusi su veiksniu ir atsako į klausimus что делает предмет? (= ką veikia subjektas?) , что с ним происходит? (= kas jam vyksta?) , что он такое? (= kas jis toks?) , кто он такой? (= kas jis toks?) и kt.

  • Листья на деревьях пожелтели. (что сделали?) (= Lapai ant medžių pageltonavo (kas atsitiko?))
  • Студенты занимаются в читальном зале. (что делают?) (= Studentai mokosi skaitykloje (ką veikia?))
  • Москва – столица России. (что такое Москва? что есть Москва?) (= Maskva – Rusijos sostinė (kas yra Maskva?))

Antrininkinės sakinio dalys

Sakinio dalys, kurios paaiškina pagrindines arba kitas sakinio dalis, vadinamos antrininkėmis sakinio dalimis.

Papildinys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į netiesioginių linksnių klausimus ir reiškianti objektą.

Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, kuri atsako į klausimus какой? (= koks?) , чей? (= koks?)

Aplinkybė – tai antrininkė sakinio dalis, reiškianti veiksmo požymį arba aplinkybes. Ji paaiškina tarinį arba kitas sakinio dalis. Aplinkybės atsako į klausimus как? (= kaip?) , каким образом? (= kokiu būdu?) , где? (= kur?) , куда? (= kur?) , откуда? (= Iš kur?) , зачем? (= kodėl?) , при каком условии? (= esant kokiai sąlygai?) , почему? (= kodėl?) , отчего? (= nuo ko?) , как долго? (= kaip ilgai?) ir kt.

Antrininkių sakinio dalių tipai Klausimai, į kuriuos atsako antrininkės sakinio dalys Pavyzdžiai
Papildinys Netiesioginių linksnių klausimai
  • Учитель дал (кому?) мне задание.
    Mokytojas davė (kam?) man užduotį.
Pažyminys какой? (= koks?) , чей? (= koks?)
  • На его лице была (какая?) весёлая улыбка.
    Jo veide buvo (kokia?) linksma šypsena.
Aplinkybė как? (= kaip?) , каким образом? (= kokiu būdu?) , где? (= kur?) , куда? (= kur?) , откуда? (= Iš kur?) , зачем? (= kodėl?) , при каком условии? (= esant kokiai sąlygai?) , почему? (= kodėl?) , отчего? (= nuo ko?) , как долго? (= kaip ilgai?)
  • (когда?) Сегодня русский язык изучает много людей.
    (kada?) Šiandien rusų kalbą mokosi daug žmonių.

Vientisinis sakinys

Vientisinis sakinys, tai toks sakinys, kuris turi vieną gramatinį centrą. Jis gali susidaryti iš:

  • dviejų pagrindinių dalių – veiksnio ir tarinio:
    Кругом лежит снег. (= Aplink sniegas.)
  • arba iš vienos – veiksnio:
    Зима. Кругом много снега. (= Žiema. Aplink daug sniego.)
  • arba iš vieno tarinio:
    Вечереет. Небо на западе порозовело. (= Vakaras. Dangus vakaruose nuraudo.)

Veiksniui ir tariniui gali priklausyti priklausomi žodžiai – antrininkės sakinio dalys.

Sakinio dalys yra pagrindinės ir antrininkės.

Vientisinis sakinys su arba be antrininkių sakinio dalių

Sakiniai skirstomi į vientisinius ir sudėtinius. Kaip vientisiniai, taip ir sudėtiniai sakiniai gali būti išplėstiniai ir neišplėstiniai, t. y. gali turėti arba neturėti be pagrindinių ir antrininkes sakinio dalis (pažyminius, papildinius, aplinkybes ir t. t. ):

  • Он пришёл очень быстро.
    Jis atėjo labai greitai.     (išplėstiniai)
  • Он пришёл.
    Jis atėjo.     (neišplėstiniai)

Vientisinis sakinys su arba be svarbiausių sakinio dalių

Pagal reikiamų sakinio dalių buvimą ar nebuvimą sakinyje, paprastieji sakiniai skirstomi į pilnuosius ir nepilnuosius.

Pilnieji vientisiniai sakiniai – tai sakiniai, kuriuose yra visos sakinio dalys:

  • Небо на востоке озарялось розовым светом.
    Dangus rytuose nušvito rožine šviesa.

Nepilnieji vientisiniai sakiniai – tai sakiniai, kuriuose yra nepasakytų, bet iš konteksto paaiškėjančių sakinio dalių:

  • Коля пошёл в спортзал, а я – в бассейн.
    Kolia nuėjo į sporto klubą, o aš – į baseiną.
(praleistas tarinys nuėjo)

Vientisinių sakinių tipai pagal pasakymo tikslą

Pagal sakinio tikslą – pranešimą, klausimą, skatinimą – vientisiniai sakiniai skirstomi į konstatuojamuosius, klausiamuosius ir skatinamuosius.

Konstatuojamaisiais sakiniais pranešama apie kokį nors įvykį, faktą:

  • Один берег реки был высокий и обрывистый.
    Vienas upės krantas buvo aukštas ir skriaudus.
  • Другой берег реки был низкий и ровный.
    Kitas upės krantas buvo žemas ir lygus.

Klausiamieji sakiniai reiškia klausimą:

  • Кто сегодня опоздал?
    Kas šiandien pavėlavo?
  • Где будет проходить выставка?
    Kur vyks paroda?
  • Вы знаете, где находится музей?
    Jūs žinote, kur yra muziejus?

Skatinamaisiais sakiniais reiškiama: liepimas, prašymas, kvietimas, patarimas, reikalavimas, rekomendacija ir kt.

  • Посмотри вокруг.
    Pažiūrėk aplink.
  • Пойдём в парк.
    Einam į parką.
  • Ешь побыстрее!
    Valgyk greičiau!

Paprastų sakinių pagal emocines spalvas tipai

Vientisiniai sakiniai gali papildomai reikšti kalbėtojo emocijas ir jausmus. Tokie sakiniai tariami šaukiamąja intonacija. Tokie sakiniai vadinami šaukiamaisiais.

  • Какая кругом красота!
    Kaip gražu aplink!
  • Ребята, послушайте!
    Vaikai, paklausykite!

Sakiniai, pasakyti nešaukiamąja intonacija, vadinami nešaukiamaisiais. Jie turi arba pasakojamąją, arba klausiamąją intonaciją.

Pagal pasakymo tikslą šaukiamuoju gali būti kiekvienas vientisinis sakinys:

  • Konstatuojamasis šaukiamasis:
    • Как хорошо в лесу!
      Kaip gera miške!
    • Как прекрасна весна!
      Koks nuostabus pavasaris!
  • Klausiamieji šaukiamieji:
    • Неужели ты этого не знал?!
      Nejaugi tu to nežinojai?
  • Skatinamasis klausiamasis
    • Пойдём на бассейн!
      Einam į baseiną!

Pasakojamieji sakiniai

Konstatuojamieji sakiniai skirstomi į teigiamuosius ir neigiamuosius, atsižvelgiant į tai, teigiama ar neigiama pasakoma juose mintis.

  • Погода стояла тихая, тёплая, безветренная.
    Oras buvo ramus, šiltas, nevėjuotas.     teigiamasis sakinys
  • Ничего не было слышно из-за громкой музыки.
    Nieko nesigirdėjo dėl garsios muzikos.     neigiamieji sakiniai

Rusų kalboje neigimas reiškiamas neigiamąja dalelyte не (= ne) ir žodžiu нет (= ne) .

Jeigu dalelytė не (= ne) yra prieš tarinį, tuomet neigiama visa mintis, esanti sakinyje; jeigu dalelytė нет (= ne) yra prieš kokią nors kitą sakinio dalį, tuomet paneigiama kažkuri pasakymo dalis.

  • Я завтра не приду в университет.
    Aš rytoj neateisiu į universitetą.
  • Нет, я не тебе меня судить.
    Ne, ne tau mane teisti.

Paprastas sakinys iš pagrindinių sakinio dalių

Pagal tai, ar sakinys turi abi pagrindines sakinio dalis, sakiniai skirstomi į dvinarius ir vienanarius.

Sakiniai, kurie turi abi pagrindines sakinio dalis, yra dvinariai sakiniai:

  • Они громко засмеялись.
    Jie garsiai nusijuokė.
  • Он был очень умён.
    Jis buvo labai protingas.
  • Весело сияет месяц над селом.
    Linksmai šviečia mėnuo virš kaimo.

Vienanaris sakinys – tai vientisinis sakinys, kuriame yra tik viena pagrindinė sakinio dalis (su priklausomais žodžiais arba be jų). Priklausomai nuo to jie būna veiksnio (turi tik veiksnį) ir tarinio (turi tik tarinį). Vienanariai sakiniai būna:

  • Asmeniniai neapibrėžiamieji– pagrindinė sakinio dalis gali būti reiškiama veiksmažodžio esamojo arba būsimojo laiko daugiskaitos 3-iojo asmens forma. Asmeniniai neapibrėžiamieji sakiniai vartojami tada, kai veikiantis asmuo nėra žinomas:
    • Меня вызвали к директору.
      Mane iškvietė pas direktorių.
    • За рекой косили.
      Už upės šienavo.
  • Asmeniniai apibendrinamieji – dažniausiai sutinkami patarlėse, priežodžiuose, aprašymuose; pagrindinė sakinio dalis tokiuose sakiniuose reiškiama veiksmažodžio vienaskaitos ir daugiskaitos esamojo ir būsimojo laiko 2-uoju asmeniu arba veiksmažodžio liepiamąja nuosaka:
    • Что посеешь, то и пожнёшь
      Ką pasėsi, tą ir pjausi.
  • Beasmeniai – nėra ir negali būti veikiančio asmens. Tarinys paprastai reiškiamas beasmeniu veiksmažodžiu:
    • На улице стемнело.
      Lauke sutemo.
  • Asmeniniai – sakiniuose pagrindinė sakinio dalis gali būti reiškiama veiksmažodžio vienaskaitos arba daugiskaitos esamojo arba būsimojo laiko 1-ojo arba 2-ojo asmens forma, taip pat veiksmažodžio liepiamąja nuosaka:
    • Стою и смотрю. (= Stoviu ir žiūriu.)
  • Bendraties – pagrindinė sakinio dalis, išreikšta bendratimi:
    • Вам уже exать. (= Jums jau važiuoti.)
    • Спать! (= Miegot! )
  • Veiksnio sakinys – pagrindinė sakinio dalis turi santykį su veiksniu dvinariame sakinyje ir reiškiama daiktavardžio vienaskaitos vardininku: Ночь. (= Naktis.) , Улица. (= Gatvė.) , Фонарь. (= Žibintas.) , Аптека. (= Vaistinė.)

Sudėtinis sakinys

Sudėtinis sakinys yra sudarytas iš dviejų ar daugiau vientisinių sakinių, sujungtų pagal reikšmę ir/arba jungtukais. Sudėtiniai sakiniai skirstomi į:

  • Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai, kuriuose vientisiniai sakiniai yra lygiaverčiai pagal prasmę ir sujungti sujungiamaisiais jungtukais и (= ir) , а (= o) , но (= bet) , да (= taip (= ir)) , или (= arba) , либо (= arba) , однако (= tačiau) , зато (= todėl) , taip pat sudėtiniais sujungiamaisiais jungtukais ни... ни... (= nei ... nei) , то... то... (= tai...tai) , то ли..., то ли... (= tai...tai) , не то..., не то... (= nei...nei) ir kt.:

    • Дождь кончился, и взошло солнце.
      Baigėsi lietus, pašvietė saulė.
    • То кто-то закричит, то кто-то запоёт.
      Tai kažkas užrėkia, tai kažkas uždainuoja.

  • Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai, kuriuose vienas vientisinis sakinys pagal prasmę priklauso nuo kito ir susijęs su juo prijungiamaisiais jungtukais ir jungiamaisiais žodžiais: что (= kad) , чтобы (= kad) , где (= kur) , когда (= kada) , куда (= kur) , почему (= kodėl) , если (ежели) (= jeigu) , как (= kaip) , пока (= kol) , хотя (= nors) , поэтому (= todėl) , какой (= koks) , который (= kuris) , чей (= kieno) ir t. t., taip pat sudėtiniais prijungiamaisiais jungtukais: благодаря тому что (= dėl to, kad) , ввиду того что (= nes) , вследствие того что (= nes) , вместо того чтобы (= vietoj) , несмотря на то что (= nepaisant to, kad) , прежде чем (= pirmiau kai) , с тех пор как (= nuo to laiko kai) ir kt. Prijungiamasis jungtukas ir jungiamasis žodis visada yra prijungiamajame sakinyje:

    • Он знал, что до конце лекции осталось несколько минут.
      Jis žinojo, kad iki paskaitos pabaigos liko keletas minučių.
    • Маша не хотела, чтобы её ждали.
      Maša nenorėjo, kad jos lauktų.
    • В окно я увидел, как маленькая синичка села на ветку.
      Pamačiau per langą, kaip maža zylutė atsitūpė ant šakelės.

  • Bejungtukiai sakiniai, kuriuose vientisiniai sakiniai sujungti be jungtukų arba jungiamųjų žodžių. Skyrimo priemonė yra turinys ir intonacija:

    • Машина резко тронулась, мотор заворчал, все откинулись на сиденья.
      Automobilis staiga pajudėjo, motoras suburžgė, visi atsilošė ant sėdynių.

Prijungiamasis sakinys

Sudėtiniai sakiniai, kuriuose vientisiniai sakiniai yra lygiaverčiai pagal prasmę ir sujungiami sujungiamaisiais jungtukais, vadinami sujungiamaisiais sakiniais.

Sujungiamuosiuose sakiniuose vientisiniai sakinai sujungiami jungiamaisiais jungtukais:

sudedamaisiais:
и (= ir) , да (= и) (= taip (= ir)) , ни… ни… (= nei...nei) , тоже (= taip pat) , также (= taip pat) , не только… но и (= ne tik... bet ir) , как… так и (= kaip...taip ir)
skiriamaisiais:
то… то (= tai...tai) , не то… не то… (= nei tai...nei tai...) , или (= arba) , или… или (= arba...arba) , либо (= arba)
priešpriešiniais:
а (= o) , но (= bet) , да (= но) (= taip (=bet)) , однако (же) (= tačiau) , зато (= todėl) , но зато (= bet todėl)

Prijungiamasis sakinys

Sudėtiniai sakiniai, kuriuose vienas vientisinis sakinys pagal prasmę yra pavaldus kitam ir susijęs su juo prijungiamuoju jungtuku arba jungiamuoju žodžiu, vadinamas sujungiamuoju sakiniu.

Sudėtinių prijungiamųjų sakinių vienas vientisinis sakinys yra pagrindinis, o kitas – prijungiamasis.

Prijungiamasis sakinys jungiamas prie pagrindinio prijungiamaisiais jungtukais arba jungiamaisiais žodžiais (žr. aukščiau).

Jungiamieji žodžiai – tai santykiniai įvardžiai (kuris, kas ko, kuo, ir kt.) ir prieveiksmiai (kur, iš kur ir kt.), vartojami kaip prijungiamieji jungtukai.

Prijungiamųjų sakinių tipai kaip reikalingų sakinio dalių sudėtinė dalis

Prijungiamieji sakiniai pagal šalutinio sakinio prasmę skirstomi į tris grupes: pažyminio, papildinio ir aplinkybių.

Šalutiniai pažyminio sakiniai apibūdina pagrindinio dėmens sakinio dalis, išreikšti daiktavardžiu ir atsako į klausimą какой? (= koks?)

  • Картина (какая), которую я увидел в дальней комнате, меня ошеломила своим великолепием.
    Paveikslas (koks?), kurį aš pamačiau tolimame kambaryje, mane pribloškė savo didybe.

Šalutiniai papildinio sakiniai siejami su pagrindinio sakinio žodžiais, reiškiančiais kalbą (kalbėti, prašyti, atsakyti), mintis (galvoti, spręsti, samprotauti) ir jausmus (jausti, džiaugtis, laimingas, gaila), ir tikslina (t. y. papildo, aiškina, atskleidžia) šių žodžių reikšmę. Iš tokių žodžių šalutiniams papildinio sakiniams keliami linksnių klausimai:

  • Он явился с известием (о чём?), что лошади готовы.
    Jis atsirado su žinia (apie ką?), kad arkliai paruošti.

Šalutiniai aplinkybės sakiniai siejami su pagrindinio dėmens sakinio dalimis, išreikštomis veiksmažodžiais ar kitais žodžiais, turinčiais aplinkybės reikšmę, ir konkretizuoja veiksmo vietą, laiką, tikslą, priežastį ir kt.

Šalutiniai vietos sakiniai aiškina pagrindinio sakinio veiksmo vietą, ir atsako į klausimus где? (= kur?) , куда? (= kur?) , откуда? (= iš kur?)

  • Деревья кругом (где?), куда ни глянешь, были все золотые и красные.
    Medžiai aplink (kur?), kur bepažiūrėsi, buvo visi auksiniai ir raudoni.

Šalutiniai laiko sakiniai aiškina pagrindinio sakinio veiksmo laiką ir atsako į klausimus когда? (= kada?) , с какого времени? (= nuo kada?) , до какого времени? (= iki kada?)

  • Когда уже все расселись, в огромном театре потухли сразу все лампочки. (когда потухли?)
    Kai visi susėdo, dideliame teatre iš karto išjungė visas lempas. (kada išjungė?)

Šalutiniai sąlygos sakiniai aiškina pagrindinio sakinio veiksmo sąlygą ir atsako į klausimą при каком условии? (= esant kokiai sąlygai?)

  • Хорошо (при каком условии?), когда за окнами шумят деревья.
    Gera (esant kokiai sąlygai?), kai už lango šlama medžiai.

Šalutiniai priežasties sakiniai aiškina pagrindinio sakinio veiksmo priežastį ir atsako į klausimą по какой причине? (= dėl kokios priežasties?)

  • Они вернулись (по какой причине?), потому что забыли дома ключ.
    Jie grįžo (dėl kokios priežasties?), nes paliko namuose raktą.

Šalutiniai tikslo sakiniai aiškina pagrindinio sakinio veiksmo tikslą ir atsako į klausimą с какой целью? (= kokiu tikslu?) , для чего? (= Kodėl?)

  • Она вернулась (с какой целью? для чего?), чтобы взять зонт.
    Ji grįžo (kokiu tikslu? kodėl?), kad pasiimtų skėtį.

Šalutiniai pasekmės sakiniai aiškina pagrindinio sakinio veiksmo rezultatą ir atsako į klausimą что из этого следует? (= kas iš to išplaukia?)

  • Я вернулся в родной город (что из этого следует?), поэтому скоро снова смогу увидеть дорогие мне с детства лица.
    Aš grįžau į gimtąjį miestą (kas iš to seka?), todėl greitai galėsiu pamatyti man brangius nuo vaikystės veidus.

Šalutiniai veiksmo būdo sakiniai aiškina ir konkrečiau nusako pagrindinio sakinio būdo aplinkybę ir atsako į klausimą как? (= kaip?) , каким образом? (= kokiu būdu?)

  • Человек этот вёл себя так (как?), как будто никого рядом не было.
    Šis žmogus elgėsi taip (kaip?), lyg šalia nieko nebūtų.

Šalutiniai kiekybės laipsnio sakiniai aiškina pagrindinio sakinio veiksmo kiekybę ir laipsnį ir atsako į klausimą в какой мере? (= kokia apimtimi?) , в какой степени? (= kokiu mastu?) , до какой степени? (= iki kokio laipsnio?) , сколько? (= kiek?) , насколько? (= Kiek?)

  • Она знала жизнь настолько плохо (насколько?), насколько это возможно в 20 лет.
    Ji žinojo gyvenimą taip blogai (kiek?), kaip tai galima esant 20 metų.

Šalutiniai lyginamieji sakiniai žymi kokybiškai lyginamus veiksmus ir reiškinius ir atsako į klausimą как что? (= kaip kas?) , как кто? (= kaip kas?) , чем что? (= kaip ką?) , чем кто? (= nei kas?) , подобно чему? (= kaip ką?) , подобно кому? (= kaip kas?)

  • С острыми звуками (подобными чему?), будто кто-то бьёт мелкой дробью в барабан, дожди стучит по подоконнику.
    Aštriais garsais (panašiais į ką?), lyg kas muštų smulkiais šratais į būgną, lietus barbena į palanges.

Nuolaidos šalutiniai sakiniai nurodo veiksmą, priešpastatomą pagrindinio sakinio veiksmui, ir atsako į klausimą несмотря на что? (= Nepaisant to, kad?)

  • Было уже достаточно тепло (несмотря на что?), несмотря на то, что кругом лежал рыхлый, тяжёлый снег.
    Buvo jau gana šilta (nepaisant ko?), nepaisant to, kad aplink buvo purus ir sunkus sniegas.

Žodžių tvarka žodžių junginiuose

Esant neutraliai žodžių tvarkai sakiniuose:

  • būdvardis ankstesnis už daiktavardį ( интересная выставка (= įdomi paroda) );
  • priklausomas žodis eina po pagrindinio žodžio ( в центре города (= miesto centre) , читает газету (= skaito laikraštį) );
  • prieveiksmiai -о, -е, eina prieš veiksmažodį ( хорошо танцует (= gerai šoka) ), o prieveiksmiai su priešdėliu по- arba priešdėliu -ски eina po veiksmažodžio ( пишет по-русски (= rašo rusiškai) );
  • veiksnio grupė eina prieš tarinio grupę ( Брат читает. (= Brolis skaito.) );
  • determinantas, reiškiantis vietą arba laiką, gali būti sakinio pradžioje, po jo eina tarinio grupė, o paskui veiksnio grupė ( В городе есть театр. (= Mieste yra teatras.) );
  • priklausoma linksnio forma eina nuo veiksmažodžio ( пришёл в класс (= atėjau į klasę) ).

Žodžių tvarka sakinyje

Esant neutraliai žodžių tvarkai sakinyje:

  • Tarinio grupės prielinksnis, veiksnio grupės polinksnis:

    • Сестра пишет. (= Sesuo rašo.)
    • Брат читает. (= Brolis skaito.)

  • Determinantas sakinio pradžioje (tarinio grupės prielinksnis, veiksnio grupės polinksnis):

    • Зимой начались каникулы.
      Žiemą prasidėjo atostogos.
    • Весной распускаются деревья.
      Pavasarį sužaliuoja medžiai.

  • Žodžių tvarka sakinyje priklauso nuo aktualaus jungimo.

    • Игорь вернулся поздно вечером. (Когда вернулся Игорь?)
      Igoris grįžo vėlai vakare. (Kada grįžo Igoris?)
    • Поздно вечером вернулся Игорь. (Кто вернулся поздно вечером?)
      Vėlai vakare grįžo Igoris. (Kas grįžo vėlai vakare?)

Tiesioginė kalba

Tiesioginė kalba yra pažodžiui pakartota kieno nors kalba, perteikiama to paties asmens, kuris tuos žodžius pasakė, pagalvojo, parašė:

  • Таня помолчали и опять спросила: «Так куда же мы сегодня пойдём?»
    Tania patylėjo ir vėl paklausė: «Tai kur gi mes šiandien eisim?»

Tiesioginės kalbos sakiniai susideda iš dviejų, susijusių pagal prasmę ir intonaciją, dalių ir turi ypatingą skyrybą.

Autoriaus žodžiai nurodo:

  • kam priklauso tiesioginė kalba;
    • «Ты что тут делаешь?» – спросил другой детский голос.
      «Ką tu čia darai?» – paklausė kitas vaikiškas balsas.
  • kai kalba buvo pasakyta, kokiomis aplinkybėmis:
    • «Смотри, плачет!» – раздалось за кустами.
      «Žiūrėk, verkia!» – pasigirdo už krūmų.
  • kokia maniera kalbėti asmeniui, kurio kalba perteikiama:
    • «Ему же вредно волноваться!» – скороговоркой сказала сестра.
      «Jam gi kenkia jaudintis!» – greitakalbe pasakė sesuo.

Autoriaus žodžiai gali eiti

  • prieš tiesioginę kalbą:
    • Я наклонился к нему и тихо спросил: «А ты знаешь, кто я?»
      Aš pasilenkiau prie jo ir tyliai paklausiau: «O tu žinai, kas aš?»
  • po jos:
    • «Здравствуй!» – я пожал протянутую мне руку.
      «Sveikas!» – aš paspaudžiau man ištiestą ranką.
  • tiesioginės kalbos viduryje:
    • «Какой разговор!» – отвечаю ему. – Я должен это сделать!»
      «Kokia kalba!» – atsakau jam. – Aš turiu tai padaryti!»

Netiesioginė kalba

Kito asmens kalbą galima perduoti ir vientisiniais sakiniais. Be to, nurodoma tik kalbos tema, apie ką buvo kalbama. Kito asmens kalbos turinys perduodamas jungtukais ir jungiamaisiais žodžiais ( что (= kad) , где (= kur) , когда (= kada) , сколько (= kiek) , почему (= kodėl) ir t. t.):

  • Врач посмотрел на Андрея и спросил, как он себя чувствует.
    Gydytojas pasižiūrėjo į Andrejų ir paklausė, kaip jis jaučiasi.
  • Я сказал, что Петя сейчас на работе.
    Aš pasakiau, kad Petia dabar darbe.
  • Витя объяснил, почему он не пришёл на репетицию.
    Vitia paaiškino, kodėl jis neatėjo į repeticiją.
Atgal į pradžią